Gars

Gars ī ondenė aba bikuokė kėtuokė skīstėma bovėms dojėm. Gars tonkiausē nie veizėms, bet sīkēs anon galam ožveizietė: kāp ondou verd, kāp ondou būn šėltesnis nego uors (tūmet palėik ūkana), kūmet leidas debesē (rūks).

Garo sīkēs pavadėnama žmuogaus dūšė, ūps.