Religija

Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.^[1] Apibrėžiant plačiau, religija tai savita istoriškai susiformavusi konkrečios socialinės grupės išpažįstamų ontologinių etinių pažiūrų ir su jomis susijusių ritualų sistema, kuriai paprastai būdingas tikėjimas anapusine realybe, pomirtiniu gyvenimu, antgamtinėmis jėgomis ir antgamtinėmis būtybėmis (animizmas) bei tokio pobūdžio tikėjimų suponuojamas antgamtinių jėgų, antgamtinių būtybių, vad. šventųjų asmenybių, šventųjų vietų, šventųjų relikvijų ir fetišų garbinimas.

Religijotyros požiūriu religija apibrėžiama kaip įsipareigojimų visuma tam, kas laikoma aukščiausiu, neginčijamu ir šventu (žmogiški, dieviški, imanentiški, transcendentiški individai, turintys ypatingą žinojimą, galią); autoriteto perduota, suvokta ar apreikšta ypatingoji tiesa, mokymas, įstatymas.^[2]

1. ↑ Mensching G. Die Religion. Erscheimmgsformen, Strztklurtypenund Lebensgesetze.-Stuttgart, 1959.- S. 18-19.
2. ↑ Aušra Pažėraitė. Religijotyra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011