Atuoms (eš sen.gr. άτομοσ – nedaluoms) – mažiausė elektrėškā neotrali kemėne elementa dalalė, katra tor anuo keminės savībes. Atuoma dīdis īr aple 0,1 nanometra. Vienam kubėniami metrė telp aple 1030 atuomu.
Savuoka „atuoms“ da V a. pr. m. e. ivedė graiku piliosops Demokrits. Palē anuo teorėjė, visos materijals sosėded ėš ivairiū tipu smolkiu dalaliu, basiskėriantiu sava fuorma ė dīdiu, karu nabimanuom da labiau soskaidītė vei sonaikintė.
Atuoms bova laikuoms elementariausė materijala dalale lėgė pat 1897 m., kumet onglu fizėks Dž. Dž.Tompsons irodė ka egzistoun smolkesnės ož atuoma dalalės – elektruonā. Kemėjuo atuoms apėbriežiams kāp mažiausė kemiškā nedaluoma materijala dalalė. Kemėjā sodėtinga sėstema īr muolekolė. Tuo terpu fizėka smolkē nagrinie atuoma struktūra, muolekolė fizėkas muoksle – elementari sėstema.