Suomijos istorija

Skandinavijos istorija
Švedijos | Norvegijos | Danijos
Skandinavijos priešistorė
Germanija
Vikingai
Inglingai Horfagreatai Skjoldungai
Stenkiliai Estridsenai
Erikai-Sverk.
Folkungai Folkungai
Kalmaro unija
Vazos
Vitelsbachai Danija-Norvegija
(Oldenburgai)
Holšteinai-Gotorpai
Švedijos–Norvegijos unija
(Bernadotai)
Gliuksburgai
Bernadotai Gliuksburgai Gliuksburgai
Susijusių šalių istorijos:
Suomijos, Grenlandijos, Islandijos

Suomijos istorija – dabartinės Suomijos teritorijoje egzistavusių genčių, tautų ir valstybių istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.

Suomijos istorija prasideda su pirmosiomis žmonių gyvenvietėmis nuo 8500 m. pr. m. e. Suomijos gyventojų šaknys išlieka ginčytinomis. Pagal kai kuriuos tyrinėtojus Suomijos gyventojai atėjo iš vakarų Sibiro. Kiti mokslininkai mano, kad suomių protėviai per kelis tūkstančius metų atsikėlė per kelias bangas ir iš skirtingų regionų, jie atsinešė medžioklės ir žemės apdirbimo įgūdžius bei išstumė vietinius medžiotojus ir rinkėjus samius (lapius) į šiaurę.

Vikingų laikais Suomijos gyventojai susidėjo iš keturių grupių: suomių, tavastiečių, karelų ir samių. Alandų salos tuomet priklausė Švedijai. Kontaktai tarp Švedijos ir Suomijos buvo reikšmingi dar ikikrikščioniškame periode - skandinavai suomiams buvo žinomi per prekybą ir siaubiamuosius antpuolius.

Nuo 1154 m. Suomijos istorija beveik 700 metų buvo susijusi su Švedijos karalystės istorija - tais metais Švedijos karalius Erikas IX, lydimas ginkluotų žmonių leidosi į Suomiją ir bandė čia įvesti krikščionybę. Švedų ekspansija į Suomiją kėlė nerimą Naugardui, kuris kontroliavo Kareliją. Prasidėjo šimtmečius trukęs dviejų valstybių varžymasis. Siena tarp Švedijos ir Naugardo buvo nustatyta 1323 m. Po 1321 m. ir 1322 m. vykusio karo pradėtos derybos Orechove, vietoje, kur Neva įteka į Ladogą. Sutarta, kad Švedijai atitenka Vakarų Karelija, o Naugardui Ingrija ir Ladogos Karelija (Rytų Karelija). Naugardo respublikai taip pat atiteko šiaurės rytinė Suomijos dalis. Likusi Suomijos dalis liko Švedijos provincija.

Per vėlesnius amžius kilo dar ne vienas karinis Naugardo ir Švedijos konfliktas. Valdant Švedijai Suomijos rytinė siena keletą kartų keitėsi. Bendra tendencija buvo lėta Švedijos ekspansija, kuri buvo sustabdyta tik per Šiaurės karą. Po to, nuo 1700 iki 1808 m. Suomija buvo keletą kartų visiškai arba dalinai okupuota Rusijos, pietrytinė dalis nuo XVIII a. pirmosios pusės buvo teisiogiai įjungta į Rusijos valstybę. 1809 m. Suomija buvo prijungta prie Rusijos imperijos, tačiau išlaikė tam tikrą savarankiškumą kaip Suomijos didžioji kunigaikštystė.

Tik 1917-1918 m., Suomija tapo nepriklausoma. Tuo pačiu metu kilo pilietinis karas, kurio metu kairieji sukilėliai užėmė sostinę. Kare galiausiai nugalėjo "baltieji" suomiai, kurie 1919 m. įkūrė parlamentinę respubliką.


From Wikipedia, the free encyclopedia · View on Wikipedia

Developed by Nelliwinne