Inana

Inana (šum.  = Dingir INANNA) – šumerų meilės, vaisingumo ir karo deivė, nuo akadų laikų žinoma kaip Ištar. Inana buvo garbinama Uruke, ten stovėjo jai paskirta E-anna šventykla. Dievavardis bandomas kildinti iš Nin-ana, reiškiančio „dangaus viešpatė“.^[1]

Inanos sesuo – požemio karalystės valdovė Ereškigalė, pasiuntinė – deivė Ninšubur.^[1]

Ankstyvojo dinastinio laikotarpio Faros dievų sąrašuose Inana įrašyta trečioje vietoje – po dievų An ir Enlilio.^[2]

Inana mitologijoje labai nepastovi, klastinga, gudri. Labiausiai paplitusi buvo tradicija, pagal kurią Inana laikyta dangaus dievo An dukra. Būta ir kitos tradicijos, pagal kurią ši deivė laikyta mėnulio dievo Nanos ir deivės Ningalės dukra. Kai kada laikyta ir Enlilio dukra.^[1] Pradžioje ji buvusi Aratos valdove, bet jos nuolaidumu vėliau ėmęs naudotis Urukas. Inana buvo glaudžiai susijusi su deive Nanaja, jos drauge garbintos Uruke ir Kiše.^[1]

Manoma, kad deivės vaizdinys susiklostė, susiliejus keletui vietinių dievybių, svarbiausia iš kurių buvo Uruko Inana. Taip pat būta vietinių Zabalos Inanos, Akado Inanos kultų.^[1]

1. ↑ ^{1,0 1,1 1,2 1,3 1,4} Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 108–109. ISBN 978-0-292-70794-8.
2. ↑ Yaǧmur Heffron, 'Inana/Ištar (goddess)', Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses, Oracc and the UK Higher Education Academy, 2016 [1]